Žemė vieną kartą aplink Saulę apskrieja maždaug per 365,2564 paros – apie 365 paras, 6 valandas ir 9 minutes, jei matuojame tolimų žvaigždžių atžvilgiu. Trumpas kasdienis atsakymas yra „per metus“. Dažnai sutinkamas skaičius 365,25 paros yra patogus apytikslis dydis.
Tačiau metų laikų ciklas ir kalendoriniai metai apibrėžiami kitaip. Dėl to skirtinguose šaltiniuose galite rasti 365,2422, 365,25 arba 365,2564. Norint suprasti atsakymą, reikia žinoti, kokį metų tipą šaltinis turi omenyje ir kiek tiksliai pateikia skaičių.
Apskriejimas aplink Saulę ir sukimasis apie ašį
Žemė tuo pat metu atlieka du gerai pažįstamus judesius. Sukdamasi apie savo ašį, ji atgręžia į Saulę vis kitas paviršiaus dalis: taip keičiasi diena ir naktis. Skriejimas aplink Saulę yra kitas judesys – visos planetos kelionė orbita.
Kasdieniame paaiškinime para siejama su maždaug 24 valandomis, o metai – su maždaug 365 paromis. Jei užduotyje klausiama apie vieną parą, tai paprastai nėra klausimas apie visą orbitą. Astronomijoje ir paros trukmė priklauso nuo pasirinktos atskaitos: žvaigždinė para yra trumpesnė už vidutinę saulinę parą.
Pagrindinė iliustracija yra DI sukurtas temos vaizdinys. Žemės, Saulės, atstumų ir orbitos proporcijos jame neatitinka tikro mastelio; jos netinka dydžiams ar skriejimo trajektorijai matuoti.
Kodėl pateikiami keli skirtingi metų ilgiai?
| Metų tipas | Apytikslė trukmė | Ką jis nusako? |
|---|---|---|
| Žvaigždiniai, arba sideriniai. | 365,2564 paros. | Vieną Žemės apskriejimą tolimų žvaigždžių atžvilgiu. |
| Atogrąžiniai, arba tropiniai. | 365,2422 paros. | Metų laikų ciklą, siejamą su pavasario lygiadienio tašku. |
| Kalendoriniai. | 365 arba 366 paros. | Datų skaičiavimui naudojamus ištisų parų metus. |
Žvaigždiniai ir tropiniai metai skiriasi maždaug dvidešimčia minučių. Tai nėra papildomas Žemės sustojimas ar klaida laikrodyje. Lėtai kinta Žemės ašies kryptis – šis judėjimas vadinamas precesija, – todėl lygiadienio atskaitos taškas nėra visiškai nekintantis žvaigždžių atžvilgiu.
Šios trukmės pateiktos apytiksliai. Tikslūs astronominiai dydžiai priklauso ir nuo laikotarpio bei apibrėžimo, todėl keli papildomi skaitmenys po kablelio savaime dar nereiškia, kad galima apskaičiuoti bet kurių konkrečių metų pradžios akimirką.
Kaip paros dalį paversti valandomis?
Vieną parą sudaro 24 valandos. Todėl paros dalį dauginame iš 24. Patogus mokyklinis pavyzdys:
- Duota: apytiksliai 365,25 paros.
- Atskiriame: 365 pilnos paros ir 0,25 paros.
- Skaičiuojame: 0,25 × 24 = 6 valandos.
- Rezultatas: 365 paros ir 6 valandos pagal šį suapvalintą dydį.
Jeigu imame 365,2422 paros, likusi dalis sudaro 0,2422 × 24 = 5,8128 valandos. Tai apie 5 valandas ir 49 minutes. Šis rezultatas nėra tapatus žvaigždinių metų 6 valandoms ir 9 minutėms: skaičiuojame kitą metų tipą.
Dažna klaida: 365,25 paros nereiškia 365 parų ir 25 valandų. Skaičius po kablelio yra tos pačios paros dalis, o ne atskiras valandų skaičius. Perskaičiuodami visada užrašykite vienetus.
Kaip su orbita susiję metų laikai?
Metų laikus lemia Žemės ašies posvyris ir planetos padėtis orbitoje. Kai Šiaurės pusrutulis labiau atgręžtas į Saulę, ten gaunama daugiau Saulės energijos ir būna vasara. Tuo pat metu Pietų pusrutulyje būna žiema. Maždaug po pusmečio padėtis apsikeičia.
Todėl Lietuvos vasaros negalima aiškinti vien tuo, kad visa Žemė tuo metu neva priartėja prie Saulės. Jeigu priežastis būtų vien atstumas, abiejuose pusrutuliuose metų laikai sutaptų. Iš tiesų kinta ir spindulių kritimo kampas, ir dienos trukmė. Vienas astronominis ciklas taip pat nereiškia, kad konkreti lapkričio diena būtinai bus šalta: orams įtakos turi daugiau veiksnių.
Paprastas dviejų judesių modelis
Ant stalo padėkite daiktą, kuris žymės Saulę, o mažą kamuoliuką laikykite Žemės modeliu. Pažymėkite ant jo vieną vietą ir atlikite tris veiksmus:
- Pasukite kamuoliuką vietoje: pažymėta vieta atsiduria tai į modelio Saulę atgręžtoje, tai priešingoje pusėje. Tai padeda įsivaizduoti dienos ir nakties kaitą.
- Apneškite aplink centrą: visas kamuoliukas nukeliauja ratu. Tai skriejimo aplink Saulę modelis.
- Derinkite judesius: nešdami aplink centrą kartu sukite kamuoliuką. Tikroji Žemė taip pat nesustoja suktis apie ašį, kol skrieja orbita.
Modelis skirtas atskirti judesiams, o ne tikriems dydžiams ir greičiams parodyti. Tikroji Žemės orbita yra elipsė, o jos skriejimo greitis nėra visur visiškai vienodas. Paprasto apskritimo ant stalo nereikia laikyti tiksliu astronominiu brėžiniu.
Kodėl kalendorius neturi trupmeninės paskutinės dienos?
Kasdienėms datoms patogios pilnos paros, todėl kalendoriniai metai turi 365 arba 366 paras. Keliamųjų dienų sistema padeda kalendorių derinti prie metų laikų ciklo. Ji nepakeičia Žemės skriejimo greičio ir nesuteikia planetai „papildomo rato“.
Tad trumpai atsakydami į mokyklinį klausimą rašykite „per vienus metus“, o pateikdami tikslesnį skaičių nurodykite metų tipą. Klausimui apie orbitą žvaigždžių atžvilgiu tinka maždaug 365,2564 paros; kalendorinio datų tarpo skaičiavimui reikia konkrečių metų kalendoriaus.
Dažniausi klausimai
Ar 365 dienos yra klaidingas atsakymas?
Trumpame apytiksliame paaiškinime jis tinka. Tikslesniam astronominiam atsakymui nurodykite, kad apskriejimas trunka šiek tiek ilgiau, ir įvardykite pasirinktą metų tipą.
Ar keliamaisiais metais Žemė skrieja lėčiau?
Ne. Papildoma kalendoriaus diena derina datų skaičiavimą su astronominiu ciklu. Vien tai, kad kalendoriuje yra vasario 29 diena, nekeičia planetos orbitos.
