Bendratis – nekaitoma veiksmažodžio forma, kuri įvardija veiksmą arba būseną, bet nepasako, kas ir kada tai daro. Pavyzdžiui, eiti, rašyti, gulėti, mokytis. Atpažinti padeda klausimai ką veikti? ką daryti?, tačiau vien žodžio pabaigos kartais neužtenka: reikia perskaityti ir sakinį.
Šis paaiškinimas skirtas lietuvių kalbos bendračiai. Kitose kalbose veiksmažodžio formų sistema gali skirtis. Toliau rasite paprastą patikros eigą, palyginimo lentelę ir penkias originalias užduotis su paaiškintais atsakymais. Juos patogu persirašyti į sąsiuvinį ir atlikti prieš skaitant sprendimus.
Kaip bendratį atskirti nuo kitų formų?
Palyginkite: rašyti – rašau – rašiau – rašysiu. Visos formos susijusios su rašymu, tačiau tik pirmoji tiesiog pavadina veiksmą. Rašau jau nurodo pirmąjį asmenį ir esamąjį laiką; rašiau kalba apie praeitį, o rašysiu – apie ateitį.
| Forma | Ką ji parodo? | Ar tai bendratis? |
|---|---|---|
| skaityti | Tik veiksmo pavadinimą. | Taip. |
| skaitome | Mes skaitome dabar. | Ne, asmenuojamoji forma. |
| skaityk | Raginimą atlikti veiksmą. | Ne, liepiamoji nuosaka. |
| mokytis | Veiksmą, dar nepriskirtą asmeniui. | Taip, sangrąžinė bendratis. |
| skaitymas | Daiktavardžiu pavadintą veiklą. | Ne, daiktavardis. |
Klausimą rinkitės pagal tiriamą formą. Jei į klausimą ką darau? atsakote piešiu, dar neradote bendraties. Pakeiskite klausimą į ką veikti? ir gaukite piešti. Svarbu ne tik atmintinai pakartoti klausimą, bet ir paaiškinti, kuo skiriasi abu atsakymai.
Žodyno patarimas: bendratis yra viena iš trijų pagrindinių veiksmažodžio formų, pagal ją žodis pateikiamas žodynuose. Šalia gali būti nurodomos esamojo ir būtojo kartinio laiko formos, pavyzdžiui, eiti – eina – ėjo arba būti – yra – buvo. Ieškodami žodžio ėjome reikšmės, orientuokitės į eiti, o ne bandykite mechaniškai prie jau turimos formos pridėti -ti. Kamienai gali skirtis, todėl forma ėjometi nėra taisyklingas sprendimas.
Ar -ti yra galūnė, ar priesaga?
Mokyklinėje analizėje -ti laikoma bendraties priesaga, o ne galūne. Pavyzdžiui, žodyje neš-ti atskiriama šaknis neš- ir bendraties priesaga -ti. Žodžio gale esanti dalis ne visada yra galūnė: jos vieta dar nepasako gramatinės paskirties.
Senesniuose leidiniuose galite aptikti kitokį aiškinimą. Lietuvių kalbos instituto straipsnyje aptariama, kad bendraties morfema istoriškai buvo vadinama ir galūne, tačiau mokslinėse gramatikose vartojamas priesagos terminas. Atliekant dabartinę mokyklos užduotį verta laikytis jos vadovėlio žymėjimo ir neperkelti seno aprašo mechaniškai.
Sangrąžiniame žodyje moky-ti-s po bendraties priesagos yra sangrąžos dalelytė. Todėl mokytis nėra išimtis vien dėl to, kad paskutinės dvi raidės nėra ti. Žodyje pasimokyti sangrąžos dalelytė yra žodžio viduje, bet ir ši forma tebėra bendratis.
Trys atpažinimo žingsniai
- Perskaitykite visą sakinį: nuspręskite, ar žodis įvardija veiksmą, ar apibūdina daiktą. Ištrauktas iš konteksto jis gali klaidinti.
- Užduokite klausimą: patikrinkite, ar tinka ką veikti? ką daryti?, ir palyginkite su asmenuojama forma.
- Paaiškinkite požymius: suraskite bendraties priesagą ir pasakykite, ar pati forma nurodo asmenį, skaičių bei laiką. Neapsiribokite atsakymu „baigiasi -ti“.
Pavyzdys: sakinyje Mes norime piešti yra du veiksmažodžiai. Norime parodo asmenį, skaičių ir laiką; piešti yra bendratis. Nereikia viso junginio vadinti viena bendratimi ar manyti, kad abu žodžiai turi vienodus požymius.
Kodėl svarbus sakinio kontekstas?
Palyginkite Reikia parašyti laišką ir Ant stalo guli parašyti laiškai. Pirmuoju atveju parašyti pavadina reikalingą veiksmą ir yra bendratis. Antruoju tas pats raidžių junginys apibūdina laiškus: tai dalyvis, derinamas su daugiskaitos daiktavardžiu. Baigmuo sutampa, gramatinis vaidmuo – skirtingas.
Taip pat atskirkite veiksmažodžio formą nuo sakinio dalies. Sakinyje Skaityti naudinga bendratis gali būti veiksnys. Dėl to ji nevirsta daiktavardžiu. Klausimas „kokia tai forma?“ ir klausimas „kokia sakinio dalimi ji eina?“ reikalauja skirtingų atsakymų.
Savitikra: penkios užduotys ir atsakymai
Pirmiausia užsirašykite savo sprendimus. Prie kiekvieno pridėkite vieną požymį, o tik tada palyginkite su atsakymais.
- Raskite bendratį: Rūta moka plaukti.
- Parašykite žodžio bėgome bendratį.
- Ar praustis yra bendratis?
- Ar skaitymas yra bendratis?
- Palyginkite: Noriu pakviesti draugus ir Pakviesti draugai atvyko. Kur yra bendratis?
Atsakymai: 1) plaukti, nes moka yra asmenuojamoji forma; 2) bėgti, nes bendratis nepalieka būtojo laiko ir daugiskaitos požymių; 3) taip, tai sangrąžinė bendratis; 4) ne, tai daiktavardis; 5) bendratis yra pirmame sakinyje, o antrame pakviesti apibūdina draugus ir yra dalyvis.
Jei suklydote, pakartokite ne visą taisyklių sąrašą, o konkretų palyginimą. Painiojant bėgome ir bėgti, padeda asmens klausimas; painiojant parašyti laišką ir parašyti laiškai, būtina ieškoti ryšio su gretimu žodžiu.
Dažniausi klausimai
Ar bendratis turi laiką?
Lietuvių kalbos bendratis pati laiko nenurodo. Sakinyje „Vakar norėjau skaityti“ praeitį parodo „vakar“ ir „norėjau“, o „skaityti“ lieka bendratis.
Ar bendratis yra atskira kalbos dalis?
Ne. Tai veiksmažodžio forma. Nagrinėdami žodį pirmiausia nurodykite veiksmažodį, o paskui – kad pateikta jo bendratis.
